Mintis sukurti savo interneto svetainę kilo baigiant autobiografinių apybraižų knygą „Numirti su šypsena lūpose". Kaip ir kiekvienas autorius, norėjau matyti ją knygynų lentynose, gausiai perkamą ir gyvai aptarinėjamą. Antra vertus, nesinorėjo knygos paversti preke – kad ją reikėtų kažkam siūlyti, piršti, įrodinėti, kokia ji gera, ir kad ją tikrai verta pirkti ir skaityti. Išeitis – publikuoti tekstą interneto svetainėje, kur jis, niekam nesipiršdamas ir neįkyrėdamas, kantriai lauktų savo skaitytojo. Tai, be abejo, nesutrukdytų nedideliu tiražu išleisti ir spausdinto knygos varianto – draugams, pažįstamiems, vienai kitai bibliotekai. Pradėjęs kurti svetainę, nutariau į ją įdėti ir keletą savo jau anksčiau skelbtų knygų bei straipsnių. Laisvalaikiu mėgstu eksperimentuoti su dirbtiniu intelektu – kai kuriuos šių eksperimentų rezultatus rasite skyrelyje „Kartą Žemėje". Ir, pagaliau, jei į svetainę užklystų koks nors lietuvių kalbos nemokantis užsienietis, – nenorėjau, kad išeitų nusivylęs ir abejingai gūžtelėjęs pečiais. Todėl yra ir skyrelis anglų kalba.
.
Stanislovas Juknevičius
juknevicius.s@gmail.com
Šiame skyriuje pateikiu trijų iš penkių iki šiol išleistų mano knygų tekstus. Kitos dvi – „Eksperimentinė estetika: teorinės estetinio skonio tyrimo prielaidos" (1994) ir „Skirtingumo dimensijos: Lietuvos gyventojų vertybės europiniame kontekste" (2002).
Autobiografinės apybraižos – literatūrinis žanras, suteikiantis galimybę kai kuriuos įvykius įpinti į platesnį tautos ar civilizacijos vystymosi kontekstą, žmones traktuoti ne tik kaip unikalias nepakartojamas asmenybes, bet ir kaip tam tikrų tipų atstovus, ir kartais rimtai, kartais su humoru pagvildenti esmines gyvenimo bei mirties problemas. Būtent to ir siekiau šia knyga.
Atsisiųsti knygą
Monografijoje formuluojamos archetipinės mentalitetų istorijos paradigmos ir pateikiama keletas praktinio jų taikymo pavyzdžių. Sovietinėje Lietuvoje vykę procesai analizuojami plačiame Sovietų Sąjungoje vykusių procesų kontekste.
Atsisiųsti knygą
Monografijoje analizuojamas religijos vaidmuo dabarties pasaulyje. Konkrečiai joje nagrinėjama psichologinių determinantų svarba asmenybės religingumui, pagrindinės religijos funkcijos ir jų sklaidos ypatybės visuomenėje, sekuliarizacijos padariniai Vakarų kultūrai bei religinių pasąmonės struktūrų kaita globalizacijos sąlygomis.
Atsisiųsti knygąŠiame skyriuje pateikiu keletą populiarioje spaudoje skelbtų ir, mano manymu, aktualumo nepraradusių savo straipsnių.
Paprasčiausios tiesos suvokiamos sunkiausiai, paprasčiausias, labiausiai žmogaus prigimtį atitinkantis gyvenimo būdas reikalauja daugiausia pastangų. Dievo idėja, tokia natūrali ir savaime suprantama vieniems, kelia tik nuostabą ar susierzinimą kitiems...
Pavienės mirtys mažai domina visuomenę ir žiniasklaidos priemones. Apie eismo įvykius dažniausiai pranešama, jei juose žūna bent keletas žmonių. Aukos karinių konfliktų zonose – įprastas dalykas, bet jei kokios nors operacijos metu žūsta kelios dešimtys…
Domėjimasis fašizmu, ypač vokiškuoju, pasaulyje auga. Jau parašyta per tūkstantį Adolfo Hitlerio biografijų, o Trečiojo reicho istorijai skirtų darbų – dešimtys tūkstančių. Neonacistinis judėjimas plinta daugelyje šalių, vien Austrijoje priskaičiuojama…
“Gera gimti kokioje nors bažnyčioje, tačiau baisu joje ir numirti” – šiuos Svamio Vivekanandos žodžius galėtų pakartoti daugelis ieškančių ir abejojančių, randančių ir prarandančių žmonių. Vivekanandos kelias – žmogaus kelias Dievop. Trumpas jo gyvenimas…
Šiame skyriuje pateikiu dirbtinio intelekto sukurtus ir mano šiek tiek paredaguotus tekstus.
Užrašas „Pažink save" buvo iškaltas Delfų Apolono šventyklos prieangio sienoje, kur jį matydavo kiekvienas įžengiantis į šventyklą. Sokratas šį raginimą padarė savo filosofijos šerdimi. Po Sokrato savęs pažinimas tapo svarbia Vakarų filosofijos, o vėliau ir psichologijos kryptimi.
Natūra (lot. natura) – gamta, prigimtis. Bene žinomiausias natūralaus žmogaus pavyzdys – Rudyardo Kiplingo knygų herojus Mauglis. Devynioliktame amžiuje, prasidėjus sparčiai industrializacijai ir miestų augimui, kai kuriose Vakarų šalyse susikūrė bendruomenės, kurių nariai siekė natūralaus gyvenimo gamtos prieglobstyje. Dažniausiai tai buvo Žano Žako Ruso (Jan Jacque Rousseau), Henrio Toro (Henry Thoreau) ar Levo Tolstojaus pasekėjai. Ateityje natūralių žmonių skaičius turėtų mažėti, o gal jie ir visai išnyks. Kaip Mauglis jaustųsi sugrįžęs į savo kaimą, natūralumo siekiančių žmonių bendruomenėje, ateities pasaulyje? Apie tai šis pasakojimas.
Kuo skiriasi kinų ir europiečių mentalitetai? Bent dalinai atsakyti į šį klausimą galima susipažinus su viduramžių mokymo sistemą viename ir kitame regione. Ir taip, vėlyvieji viduramžiai, viena iš Kinijos provincijų, po to – tas pats laikmetis, universitetinis Vakarų Europos miestas.
Welcome to the imagined world of mine...
The book formulates the theoretical framework of the archetypal history of mentalities and provides some examples of their practical application.
What features of religion have enduring value and help or at least can help us orient ourselves in the complex and ambiguous processes of the modern world? This is the main problem dealt with in this book. Religion is mainly analysed in the light of archetypal psychology.
The book is intended for those concerned about the subject of death. It does not promise to teach how to die happily, but it aims to deepen your understanding of yourself, others, life, and ultimately death.